Visi įrašai, pažymėti: "terorizmas"
PRECISION IN THE GLOBAL WAR ON TERROR:
Sherifa zuhur
Islam and Democracy
ITAC
The Muslim Brotherhood’s U.S. Network
Zeyno Baranas
Komentaras: Tuščiaviduris žiedas demokratijai
ARNAUD DE BORCHGRAVE
VAŠINGTONAS, birželio mėn 24 (UPI) — Baltųjų rūmų kryžiaus žygis už demokratiją, kaip mato prezidentas Bushas, pagamino “kritinė įvykių masė, imanti tai (Artimųjų Rytų) regioną viltinga nauja kryptimi.” And Secretary of State Condoleezza Rice just toured the area, making clear at every stop whenever the United States has a choice between stability and democracy, the new ideological remedy would sacrifice stability.
Veteran Mideast hands who have dealt with five regional wars and two intifadas over the past half century shuddered. Former Secretary of State Henry Kissinger first among them.
“For the U.S. to crusade in every part of the world to spread democracy may be beyond our capacity,” he says. Jungtinės Amerikos Valstijos. system, he explains, “is the product of unique historical experiences, difficult to duplicate or to transplant into Muslim societies where secular democracy has seldom thrived.” If ever.
If stability had been sacrificed for democracy, buvęs prezidentų Niksono ir Fordo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir valstybės sekretorius negalėjo derėtis dėl didelių arabų ir Izraelio pasitraukimo susitarimų: Sinajaus I, Golanas ir Sinajaus II. Be nedemokratiškų, gerybinė diktatoriška Anwaro Sadato figūra prie vairo Egipte, arba be velionio Sirijos diktatoriaus ir pagrindinio teroro tarpininko Hafezo Assado, būtų parašytas dar vienas karo istorijos puslapis.
Su demokratiniu parlamentu Egipte 1974, manoma, kad dominuoja populiarioji Musulmonų brolija, Sadatas negalėjo padaryti savo įspūdingo, mirties nepakeliama kelionė į Jeruzalę — ir staiga tapo populiariausiu Izraelio lyderiu. Taikos sutartis tarp Egipto ir Izraelio bei tarp Jordanijos ir Izraelio buvo įmanoma tik dėl absoliučių valdovų — Sadatas ir velionis karalius Husseinas, vadovavo abiem arabų šalims.
Sadatas žinojo, kad jo drąsus valstybinis poelgis prilygsta jo paties mirties nuosprendžio pasirašymui. Jis buvo atliktas m 1981 — islamistų ekstremistų — pasaulinėje televizijoje.
Rice'as išdidžiai skelbia, kad tai nebėra karas su terorizmu, o kova už demokratiją. Ji didžiuojasi, kad Busho administracija nebesiekia stabilumo demokratijos sąskaita. Tačiau jau demokratijos kryžiaus žygyje susiduriama ne tik su greičio mažinimo kalneliais, bet ir užtvaros kelyje į niekur.
Daug išliaupsinti Palestinos rinkimai, numatyti liepos mėnesį, buvo atidėti neribotam laikui.
Libane, balsadėžė jau buvo panaikinta politinėmis machinacijomis. Gen. Michaelas Aounas, šviesi, bet senstanti perspektyva, grįžusi iš Prancūzijos tremties imtis Sirijos požeminės mašinos, jau suvienijo jėgas su Damasku. Neigdamas bet kokį susitarimą su Sirija, Generolo pakalikai pripažįsta, kad už išėjimo į pensiją Paryžiuje metus jam buvo atlyginta didžiulė kompensacija iš kariuomenės štabo vado pareigų ir premjero pareigų.. Aoun surinko $22 milijonas, į kurias buvo įtrauktos sudėtinės palūkanos.
Egipte, Ryžiai, tikriausiai bando suteikti pagarbą prezidento Hosni Mubarako varžovams, prireikė laiko, kad priimtų žinomą politinį šarlataną, kuris daugelį metų buvo demaskuotas kaip asmuo, klastojęs rinkimų rezultatus, kai lipo daugelio politinių partijų laiptais su įvairiomis etiketėmis..
Net Mubarako priešai pripažįsta, kad Aymanas Nouras išgalvojo ir suklastojo daugelio žmonių parašus. 1,187 piliečių laikytis taisyklių, leidžiančių legalizuoti savo Ghadą (Rytoj) vakarėlis. Jo karjera nusėta netikrais akademiniais įgaliojimais, plagiatas, inscenizuotas pasikėsinimas į save patį, jo Saudo Arabijos žiniasklaidos darbdaviui pateikti kaltinimai iššvaistymu, ir daugybė dokumentų klastojimo.
Rice'as atšaukė ankstesnę kelionę į Egiptą, protestuodamas prieš Nouro kaltinimą ir įkalinimą iki teismo.. Ir prieš naujausią Rice'o apdovanojimą, Buvusi valstybės sekretorė Madeleine Albright taip pat stengėsi pagirti pagrindinį Egipto politinį sukčius. Priverčia susimąstyti, kokie politiniai reportažai ateina iš JAV. Ambasada Kaire.
Su šiuo dviprasmišku JAV pritarimu, Nouras praranda tą mažą malonę, kurią vis dar turi Egipte. Dabar jis laikomas JAV. stulpai, papildyti ilgą trūkumų sąrašą.
Musulmonų brolija, kuris yra uždraustas, bet toleruojamas, nes atsisakė terorizmo, labiau reprezentuoja egiptiečių nuomonę nei Nouras. Taip pat yra Kifaya (Užteks) judėjimas, vienijantis garsiausius Egipto intelektualus. Tačiau jie atsisakė susitikti su Rice.
Jungtinės Valstijos visame arabų pasaulyje laikomos Izraelio sinonimu. Tai automatiškai apriboja Busho administracijos galimybes įgyti draugų ir daryti įtaką žmonėms. Tie, kurie išnaudoja visas JAV galimybes. spaudimą demokratizuoti yra organizacijos, išvardytos JAV kaip “teroristas.” „Hamas“ palestiniečių teritorijose ir „Hezbollah“ Libane dabar turi galimybių kasti tiek virš žemės, tiek po žeme.. Islamo įstatymų leidėjai Jordanijoje kreipėsi į karalių Abdullah, kad leistų Jordanijos „Hamas“ lyderiams, iškeldintas prieš šešerius metus, grįžti namo. Karalius abejingai klausėsi.
Prireikė Europos 500 metų, kad pasiektų politinės brandos laipsnį, kurį liudija neseniai žlugus Europos Sąjungos planai dėl bendros konstitucijos. Winstonas Churchillis sakė, kad demokratija yra pati blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas, kurios buvo išbandytos. Tačiau Churchillis taip pat sakė, “Geriausias argumentas prieš demokratiją – penkių minučių pokalbis su vidutiniu rinkėju.” Tai vis dar galioja arabų pasaulio turguose, nuo Marakešo iki Maskato.
TERORRIST DIASPORAS IN THE MIDDLE EAST AND SOUTH ASIA
Šenonas Petersonas
Deividas Goetze
Ever since the Bush administration’s declaration of a global war on terror after 9/11,academics and policymakers have sought ways to counter the global terrorist threat. However asJeffrey Record (2003) has noted, treating terrorism monolithically and failing to discriminatebetween terrorist groups and other actors reduces the ability to produce effectivecounterterrorism strategies. Moreover, it can set actors “on a course of open-ended andgratuitous conflict with states and nonstate entities that pose no serious threat.” If terrorism andterrorist groups are not homogenous entities, then understanding the differences and similaritiesbetween groups is a crucial first step in constructing an effective counterterrorist response.This research seeks to better discriminate between terrorist groups by examining thegoals, tactics and images embedded in the narratives of terrorist or terrorist spawningorganizations. We define narratives as shared understandings of historical events and relevantactors that are used to justify past political actions or mobilize people for contemporary politicalactions as generally expressed through descriptions or charters issued by organizations orthrough statements of organizational leaders.2 Narrative, as noted by Benedict Anderson, formsthe underbelly of an “imagined community:” the glue binding a group of like-minded individualswho, “will never know most of their fellow-members, meet them, or even hear of them, yet inthe minds of each lives the image of their communion” (Anderson 6). Consequently, we believethat narratives are excellent sources for uncovering group conceptions of “self” and “others” thatare key in attracting and maintaining ties to diaspora communities, as well as related group goals,strategies and tactics. We argue that by comparing the goals, images and tactics embedded in thenarratives of these different organizations, we can shed insight on crucial differences andsimilarities between these terrorist groups. These insights not only help discriminate betweenterrorist groups and other organizations, but also shed insight on the evolution of suchorganizations themselves.Specifically, this research examines the narratives of four groups: the MuslimBrotherhood, „Hamas“, Al Qaeda and the Tamil Tigers. Two of these groups, Hamas and AlQaeda, have roots in the Muslim Brotherhood and therefore can be viewed as diasporas of thelatter. However, while the Muslim Brotherhood takes an evolutionary and nonviolent approachto goal attainment, Hamas and Al Qaeda advocate violence and terrorism to advance their cause,tactics that are also promoted by the fourth group in the analysis, the Tamil Tigers. Since theTamil Tigers have no connection with the Muslim Brotherhood, their inclusion in ourcomparative analysis allows us to determine how much of the commonality of goals acrossterrorist organizations pertains to common roots and how much pertains to commonality oforganizational type, function or tactics.
Assessing the Islamist mainstream in Egypt and Malaysia
Beyond ‘Terrorism’ and ‘StateHegemony’: assessing the Islamistmainstream in Egypt and Malaysia
JAN STARK
International networks of Islamic ‘terrorism’ have served as themost popular explanation to describe the phenomenon of political Islam sincethe 11 September attacks.
This paper argues that both the self-proclaimeddoctrinal Islam of the militants and Western perceptions of a homogeneousIslamist threat need to be deconstructed in order to discover the oftenambiguous manifestations of ‘official’ and ‘opposition’ Islam, of modernity andconservatism.
As a comparison of two Islamic countries, Egypt and Malaysia,which both claim a leading role in their respective regions, shows, moderateIslamic groups have had a considerable impact on processes of democratisationand the emergence of civil society during the quarter century since the ‘Islamicresurgence’.
Shared experiences like coalition building and active participationwithin the political system demonstrate the influence and importance of groupssuch as the Egyptian Muslim Brotherhood, the Islamic Youth Movement of Malaysia (ABIM) or the Islamic Party of Malaysia (PAS).
These groups haveshaped the political landscape to a much larger extent than the current pre-occupation with the ‘terrorist threat’ suggests. The gradual development of a‘culture of dialogue’ has rather revealed new approaches towards politicalparticipation and democracy at the grassroots level.